Apie Doodle Club
Kaip trimečio sūnėno piešiniai įkvėpė sukurti knygą
Kaip trimečio sūnėno piešiniai įkvėpė sukurti knygą
Viskas prasidėjo per visai paprastą šeimos sekmadienį. Mano sūnėnui tada buvo treji. Jis sėdėjo prie stalo, labai rimtu veidu, ir piešė „mamą, tėtį, save ir dinozaurą“. Kai baigėsi popierius, jis perėjo prie senų sąskaitų ir servetėlių. Vakare visas buto grindis nuklojo jo „kūriniai“: spalvotos keverzonės, žali žmogeliukai ir begalinės vaivorykštės.
„Gaila išmesti, bet kur visa tai dėti?“ – atsiduso mano sesuo, rinkdama dar vieną piešinių krūvą. Tą akimirką man šovė mintis: o jei visa tai ne tik laikyti dėžėje, bet sudėti į tikrą knygą? Su baltais puslapiais, užrašytais metais, data ir amžiumi. Kad po 10 metų būtų galima atsiversti ir prisiminti, koks jis buvo būdamas trejų.
Pirmąją knygą buvo padaryta tiesiog kaip dovaną. Sesuo apsiverkė. Tuomet tokių knygų su savo vaikų piešiniais panoro ir jos draugės. Vėliau draugių draugės. Paaiškėjo, kad pataikiau tiesiai į širdį: visi nori išsaugoti vaikų piešinius, bet dažniausiai jie nugula stalčiuose ar dėžėse, o geriausiu atveju – įmautėse.
Taip iš paprastos dėdės dovanos gimė visas projektas. Dabar mes padedame tėvams (ir dėdėms, ir močiutėms) visoje šalyje išsaugoti vaikystės prisiminimus knygose. Nes vaikų piešiniai – tai ne tik popierius. Tai atmintis. Gyva, tikra, neįkainojama.